- mūrliotas
- ×mū́rliotas sm. (1), mur̃liotas (1) Brs, Kv, Mžk, Lž žr. mūrlotas: Medinis rentinys po kazilais ant mūro vadinas mur̃liotas J. Tas namas greit grūs, mū́rliotai visai išvirto Pln. Meisteris padarė mū́rliotus iš supuvusių rąstų Up. Kur dailesnius ir ilgesnius rąstus palik mū́rliotams Tl. Trobą jau baigia statyti ir mū́rliotą jau uždėjo Tv.
Dictionary of the Lithuanian Language.